- išimtinas
- išim̃tinas, išimtinà dlv. Ši̇̀s dokumeñtas išim̃tinas iš bylõs.
.
.
išimtinas — išim̃tinas, à adj. (3b) NdŽ; SD412, N išskirtinas, ypatingas: Nuo artimiausių žvaigždžių šviesa pasiekia mus mažiausiai per keturis su viršum metų ir tai tik išimtinais atvejais rš. Šiandieninis susirinkimas Maskvos miesto neįvyko tarp išimtinų… … Dictionary of the Lithuanian Language
išimtinumas — išimtinùmas sm. (2) → išimtinas: Tarp mūsų visuomenės dviejų klasių – darbininkų ir valstiečių – riba panaikinama, o senas klasinis išimtinumas išnyksta (sov.) sp. Tai vis žmonės, nešą veide savo išimtinumo ir nepaprasto gyvenimo žymes rš … Dictionary of the Lithuanian Language